Lietuvos svetainių GEO tyrimas 2026: ar verslas pasiruošęs AI paieškai?

Tyrimas atliktas 2026 m. spalio 12 d. Audituota 50 Lietuvos verslo svetainių dešimtyje sektorių. Viešai pateikiami apibendrinti ir anonimizuoti rezultatai.

TL;DR – svarbiausia tyrimo išvada

Trumpai: dauguma ištirtų Lietuvos verslo svetainių yra pasiekiamos paieškos robotams, tačiau jų turinio struktūra ir informacijos aiškumas dar nėra nuosekliai parengti nei klasikinei paieškai, nei AI sistemoms. Iš 50 audituotų pagrindinių puslapių 30 turėjo tiksliai vieną H1 antraštę, 18 pasiekė bent 90 % paveikslėlių ALT atributų aprėptį, 25 pateikė organizacijos tipo struktūrinius duomenis, o 43 turėjo pasiekiamą svetainės žemėlapį. Nė viena svetainė neblokavo OAI-SearchBot visos svetainės lygmeniu. Tai nėra AI citavimo reitingas: tai techninio pasirengimo momentinė nuotrauka, atlikta 2026 m. spalio 12 d.

Šio tyrimo rezultatai gauti automatizuotai tikrinant 50 Lietuvos verslo svetainių pagrindinių puslapių serverio grąžintą HTML, robots.txt, svetainės žemėlapį ir llms.txt.

Bendra išvada nėra „Lietuvos svetainės nematomos AI“. Ji siauresnė: techninis pasiekiamumas dažniausiai yra geras, tačiau aiški antraščių hierarchija, vaizdų aprašymas, subjektų identifikavimas ir patikimas turinio kontekstas diegiami netolygiai. Būtent šie elementai padeda žmonėms, paieškos sistemoms ir pagalbinėms technologijoms lengviau suprasti puslapį.

Šiuos skaičius verta skaityti kaip darbų žemėlapį, o ne kaip pažadą. Pavyzdžiui, 60 % rodiklis ties „tiksliai viena H1“ nereiškia, kad likusios svetainės bus pašalintos iš AI atsakymų. Jis parodo, kad keturiose iš dešimties audituotų svetainių pagrindinė dokumento tema HTML struktūroje nebuvo išreikšta nuosekliai. Lygiai taip pat organizacijos schema pusėje imties neįrodo didesnio tų svetainių citavimo – ji tik suteikia papildomą, mašinoms skaitomą įmonės tapatybės signalą.

Tyrime sąmoningai atskyrėme tris dalykus: techninį pasiekiamumą, turinio struktūros signalus ir faktinį AI citavimą. Pirmuosius du galėjome vienodai patikrinti viešuose puslapiuose. Trečiajam reikėtų atskiro eksperimento su iš anksto užfiksuotais klausimais, vienodomis platformų sąlygomis, datomis ir atsakymų archyvu. Kadangi toks eksperimentas šiame etape neatliktas, iš techninių rodiklių nedarome išvados, kuri įmonė AI sistemose matoma geriausiai.

Svetainių GEO analizė: ką ir kodėl tyrėme

Žmonės vis dažniau pradeda informacijos paiešką ne tik tradiciniame rezultatų puslapyje. Jie užduoda klausimus „Google“ AI funkcijoms, „ChatGPT“, „Perplexity“, „Copilot“ ar kitoms atsakymus generuojančioms sistemoms. Verslui tai kelia naują klausimą: ar svetainės turinys ne tik egzistuoja internete, bet ir yra pakankamai prieinamas, aiškus bei patikimas, kad sistema galėtų jį suprasti, atrinkti ir, kai tinkama, nurodyti kaip šaltinį?

GEO, arba optimizavimas generatyvinėms paieškos sistemoms, nėra vienas failas ar slapta žyma. „Google“ oficialiame generatyvinės AI paieškos vadove rekomenduoja remtis tvirtais SEO pagrindais, aiškia technine struktūra ir originaliu, žmonėms naudingu turiniu. Praktinis AI paieškos optimizavimas prasideda nuo pasiekiamo, aiškiai struktūruoto ir patikimo turinio. Tas pats šaltinis aiškiai nurodo, kad specialus llms.txt failas „Google Search“ nėra reikalingas ir nedaro teigiamo ar neigiamo poveikio matomumui ar pozicijoms. Šaltinis: Google Search Central

„OpenAI“ leidėjams ir kūrėjams skirtose gairėse akcentuoja kitą praktinį dalyką: jei norima, kad turinys galėtų būti įtrauktas į „ChatGPT“ paieškos santraukas bei ištraukas, svetainė neturėtų blokuoti OAI-SearchBot. „OpenAI“ taip pat atskiria paieškos robotą nuo GPTBot, susijusio su galimu turinio naudojimu modeliams tobulinti. Šaltinis: OpenAI crawlers documentation

llms.txt nėra „Google Search“ ar jo generatyvinių funkcijų reikalavimas.

„OpenAI“ oficialioje paieškos matomumo rekomendacijoje svarbus OAI-SearchBot pasiekiamumas.

WebDNR vertina tvarkingą llms.txt tik kaip pasirenkamą, lengvai skaitomą svetainės turinio rodyklę kitoms sistemoms ar vidinei dokumentacijai. Šiame tyrime jo buvimas nebuvo įtrauktas į jokį „GEO balą“, nes neturime oficialaus pagrindo teigti, kad failas savaime didina citavimo tikimybę.

Tyrimo metodika

Tyrimo imtis sudaryta iš 50 svetainių dešimtyje sektorių, po penkias svetaines kiekviename. Kandidatai buvo tikrinami pagal juridinio asmens tapatybę ir ryšį su pasirinktu domenu. Galutinė atranka atlikta deterministiškai: kiekvienam tinkamam kandidatui apskaičiuota SHA-256 reikšmė naudojant vienodą atrankos raktą, o sektoriaus kandidatai surikiuoti pagal gautą reikšmę. Tai sumažino galimybę patogiai pasirinkti tik geriausiai ar blogiausiai atrodančias svetaines.

Vienos iš anksto atrinktos namų statybos svetainės nepavyko patikimai pasiekti nei HTTPS, nei HTTP būdu. Pagal iš anksto nustatytą taisyklę ją pakeitė pirmasis to sektoriaus rezervinis kandidatas. Galutinėje audito imtyje visos 50 svetainių grąžino HTTP 200 atsakymą.

Tirti sektoriai:

• baldų prekyba;
• odontologija;
• buhalterinės paslaugos;
• verslo teisė;
• namų statyba;
• kaimo turizmas;
• programavimas;
• skaitmeninė rinkodara;
• metalo gamyba;
• verslo mokymai.

Kiekvienos svetainės pagrindiniame puslapyje tikrinome:

• HTTP būseną, noindex ir canonical nuorodą;
• H1, H2 ir H3 antraščių skaičių;
• paveikslėlių ir neužpildytų arba trūkstamų ALT atributų santykį;
• JSON-LD struktūrinius duomenis: Organization ar giminingą tipą, WebSite, BreadcrumbList ir Person;
• nuorodą į skiltį „Apie“, autoriaus ir datos signalus;
• robots.txt pasiekiamumą bei aiškų visos svetainės blokavimą pasirinktiems robotams;
• pasiekiamą svetainės žemėlapį;
• llms.txt HTTP būseną ir minimalią struktūrą.

Auditas buvo atliekamas pagal serverio pateiktą HTML. Jei antraštę, paveikslėlį ar struktūrinius duomenis svetainė įterpia tik naršyklėje vykdomu JavaScript, automatizuotas tikrinimas galėjo jų neužfiksuoti. Todėl rezultatai yra palyginama techninė momentinė nuotrauka, o ne pilnas kiekvienos svetainės individualus auditas.

Pagrindiniai rezultatai

Lentelėje pateikti skaičiai apskaičiuoti iš galutinio 50 eilučių audito failo, kurio SHA-256 kontrolinė suma nurodyta dokumento metaduomenyse.

1. Pasiekiamumas geras, bet vien pasiekiamumo neužtenka

Gera žinia: visi 50 galutinei imčiai priklausančių pagrindinių puslapių buvo pasiekiami ir grąžino HTTP 200. Nė viename puslapyje neradome noindex žymos. 45 svetainės turėjo canonical nuorodą, o 43 turėjo pasiekiamą svetainės žemėlapį.

Tai rodo, kad bazinis techninis pamatas daugeliu atvejų veikia. Tačiau HTTP 200 dar nepasako, ar sistema supranta, kas yra įmonė, kokias paslaugas ji teikia, kur veikia, kas parašė tekstą ir kodėl pateiktu teiginiu galima pasitikėti. Puslapis gali būti techniškai atidaromas, bet informaciniu požiūriu likti miglotas.

Praktinis GEO darbas prasideda ne nuo „AI triuko“, o nuo dviejų klausimų: ar sistema gali pasiekti turinį ir ar pasiektame turinyje aiškiai įvardyti subjektai, paslaugos, faktai bei jų kontekstas.

2. Antraščių struktūra – dažniausia aiškumo spraga

Iš 50 pagrindinių puslapių tiksliai vieną H1 turėjo 30. Vienuolikoje H1 neradome, o devyniuose jų buvo daugiau nei vienas. Septyniuose puslapiuose nebuvo nė vienos H2 antraštės.

H1 ir H2 nėra dekoratyvūs šrifto dydžiai. Jie sukuria dokumento hierarchiją: H1 apibrėžia pagrindinę puslapio temą, H2 suskaido ją į svarbiausius klausimus, o H3 paaiškina poskyrius. Aiški hierarchija naudinga ne tik paieškos sistemoms. Ji padeda ekrano skaitytuvų naudotojams orientuotis, o skubantiems lankytojams – greitai nuskaityti puslapį.

„Google“ generatyvinės paieškos gairėse pabrėžia, kad semantinis HTML nėra magiškas reitingavimo reikalavimas, tačiau jis padeda žmonėms ir pagalbinėms technologijoms suprasti bei naršyti puslapį. Šaltinis: Google Search Central

Kurdami svetaines dažnai matome, kad dizaino redaktoriuje tekstas vizualiai atrodo kaip antraštė, bet HTML lieka paprasta pastraipa, arba kelios skirtingos sekcijos automatiškai gauna H1. Todėl vien vizualinės peržiūros neužtenka – hierarchiją reikia tikrinti ir dokumento struktūroje.

3. Paveikslėliai dažnai neturi aiškaus tekstinio konteksto

Tik 18 svetainių bent 90 % rastų paveikslėlių turėjo neužpildytą spragą pašalinantį ALT atributą. Net 20 svetainių ALT aprėptis buvo mažesnė nei 50 %. Kitaip tariant, dviejuose penktadaliuose imties daugiau nei pusė serverio HTML rastų vaizdų neturėjo tekstinio alternatyvaus aprašo.

ALT tekstas pirmiausia yra prieinamumo dalis. Jis turi perduoti vaizdo paskirtį žmogui, kuris jo nemato. Kartu „Google“ nurodo, kad naudoja ALT tekstą, puslapio kontekstą ir vaizdo analizę, kad suprastų paveikslėlio temą. Šaltinis: Google Image SEO Best Practices

Ne kiekvienam vaizdui reikia ilgo aprašo. Dekoratyvinis fonas gali turėti tuščią alt="", tačiau paslaugą, produktą, komandą, atliktą darbą ar diagramą perteikiantis vaizdas turėtų būti aprašytas prasmingai. Failo pavadinimas IMG_1847.jpg taip pat nepadeda komandai suprasti turto paskirties ir palaikyti tvarkingos medijos bibliotekos.

WebDNR praktikoje rekomenduojame vaizdą įvardyti dar prieš įkėlimą, pavyzdžiui, medinio-namo-fasadas-kaune.webp, o ALT rašyti pagal tai, ką žmogus turi suprasti konkrečiame puslapio kontekste. Failo vardas ir ALT nėra tas pats laukas, tačiau abu padeda palaikyti aiškią turinio sistemą.

4. Struktūriniai duomenys naudojami, bet ne nuosekliai

Organizacijos tipo JSON-LD struktūrinius duomenis radome 25 svetainėse. WebSite tipą turėjo 32, BreadcrumbList – 19, o Person – tik 3 svetainės.

Struktūriniai duomenys padeda paieškos sistemai gauti aiškesnių užuominų apie puslapio ir jo subjektų prasmę. Tačiau jie nėra savarankiškas GEO bilietas. „Google“ aiškiai nurodo, kad generatyvinei paieškai nereikia specialaus Schema.org tipo, o struktūriniai duomenys turi atitikti matomą turinį ir bendrąsias gaires. Šaltinis: Google Structured Data Guidelines

Verslo svetainei svarbu ne sukrauti kuo daugiau schemų, o nuosekliai aprašyti tikrus subjektus: organizacijos pavadinimą, svetainę, logotipą, kontaktus, veiklos vietą, socialinius profilius ir, kai aktualu, autorių. Straipsnio puslapyje autoriaus vardas, publikavimo data ir Article duomenys turi sutapti su tuo, ką mato lankytojas.

Kadangi organizacijos schema buvo tik pusėje imties, nemaža dalis svetainių palieka subjektų tapatybę spręsti vien iš laisvo teksto. Tai nereiškia, kad sistemos jų nesupras, bet sumažina aiškių, patikrinamų signalų nuoseklumą.

5. robots.txt: svarbu ne „pridėti visus AI robotus“, o neblokuoti pageidaujamo naudojimo

49 iš 50 svetainių standartiniu adresu grąžino pasiekiamą robots.txt. Nė viename pasiektame faile nenustatėme taisyklės, kuri OAI-SearchBot aiškiai užblokuotų visą svetainę.

Šį rezultatą svarbu interpretuoti teisingai. Jei robots.txt atskirai nepaminėtas OAI-SearchBot, tai savaime nėra klaida ir nereiškia, kad robotas negali nuskaityti svetainės. Jam gali būti taikomos bendros User-agent: * taisyklės. Klaida būtų prieštaraujanti verslo tikslui blokavimo taisyklė – pavyzdžiui, kai įmonė nori būti matoma „ChatGPT“ paieškoje, bet OAI-SearchBot gauna Disallow: /.

„OpenAI“ rekomenduoja neblokuoti OAI-SearchBot, jei leidėjas nori, kad turinys galėtų būti rodomas „ChatGPT“ paieškos santraukose ir ištraukose. Kita vertus, GPTBot valdo atskirą galimo modelių tobulinimo naudojimo pasirinkimą. Šaltinis: OpenAI crawlers documentation

Teisingas robots.txt sprendimas prasideda nuo verslo politikos: kokiai paieškai norime būti pasiekiami, kokio naudojimo nenorime ir ar taisyklės nesikerta. Automatiškai pridėti ilgą visų žinomų robotų sąrašą nėra būtina.

6. llms.txt: matavome, bet nevertinome kaip reitingavimo veiksnio

15 svetainių adresu /llms.txt grąžino HTTP 200, tačiau tik 7 failai atitiko mūsų minimalią struktūros taisyklę – turėjo pagrindinę Markdown antraštę ir bent vieną Markdown nuorodą. HTTP 200 dar negarantuoja, kad grąžinamas tikras llms.txt: kai kurios svetainės neegzistuojantį adresą gali nukreipti į pagrindinį puslapį arba pateikti bendrą HTML.

Svarbiausia išvada – llms.txt nėra privalomas GEO elementas. 2026 m. „Google“ oficialiai paaiškino, kad šio failo nenaudoja ir jo buvimas nei pagerina, nei pablogina matomumą ar pozicijas „Google Search“. Failą galima palaikyti kitoms paslaugoms ar sistemoms, kurios jį naudoja, tačiau negalima žadėti universalaus AI citavimo efekto. Šaltinis: Google Search Central

Todėl mūsų tyrime llms.txt yra tik aprašomasis rodiklis. Jis nebuvo pridėtas prie jokio suminio pasirengimo balo.

Kaip skyrėsi sektoriai

Kiekviename sektoriuje buvo tik penkios svetainės. Dėl tokio dydžio sektorių palyginimas yra tiriamojo pobūdžio ir neturėtų būti paverstas visos rinkos reitingu.

Verslo mokymų grupėje antraščių struktūra šiame mažame pjūvyje buvo stipriausia, o verslo teisės svetainėse nė viena nepasiekė 90 % ALT aprėpties. Metalo gamybos grupėje neįprastai dažnai rastas struktūruotas llms.txt, tačiau dėl penkių svetainių imties negalima teigti, kad tai būdinga visam sektoriui.

GEO optimizacija: ką pirmiausia turėtų taisyti verslas

GEO darbai neturėtų prasidėti nuo dešimčių naujų failų ar schemų. Pirmiausia reikia pašalinti kliūtis ir sutvarkyti informaciją, kuri naudinga žmogui.

Ką WebDNR daro kitaip

Kol kas neteigiame turintys atskirų klientų GEO kampanijų rezultatų, nes tokių projektų dar neturėjome. Kurdami naujas svetaines techninį SEO ir GEO pasirengimą įtraukiame kaip bazę: sutvarkome semantinę struktūrą, indeksavimo signalus, aiškius paslaugų puslapius, vaizdų aprašymus, struktūrinius duomenis ir matavimo pagrindą.

Mūsų požiūriu, GEO neturėtų būti parduodamas kaip garantija patekti į konkretų AI atsakymą. Sistema pati pasirenka, kokius šaltinius naudoti konkrečiai užklausai. Atsakinga paslauga gali pagerinti techninį prieinamumą, turinio aiškumą, subjekto nuoseklumą ir išmatuojamumą, bet negali sąžiningai pažadėti citatos.

Šis tyrimas taip pat nėra įrodymas, kad kuri nors anonimizuota svetainė yra „gera“ ar „bloga“. Viename puslapyje rasti signalai neapima visos svetainės turinio kokybės, nuorodų profilio, reputacijos, realių paieškos užklausų ar naudotojų elgsenos.

Kodėl neskyrėme vieno „GEO balo“

Vienas procentinis balas atrodo patogiai, tačiau gali sukurti klaidingą tikslumo įspūdį. Jei vienodai sudėtume H1, sitemap, ALT, struktūrinius duomenis ir llms.txt, tektų be oficialaus pagrindo nuspręsti, kiek kiekvienas signalas prisideda prie AI citavimo. Tokio universalaus svorio nežinome. Skirtingos platformos naudoja skirtingus paieškos, indeksavimo, reitingavimo ir atsakymo generavimo procesus, o jų veikimas laikui bėgant keičiasi.

Pavyzdžiui, svetainė gali neturėti llms.txt, bet publikuoti unikalius tyrimus, turėti aiškius autorius, stiprią reputaciją ir būti lengvai pasiekiama robotams. Kita svetainė gali turėti techniškai tvarkingą llms.txt, tačiau jos puslapiuose gali trūkti originalaus turinio ar patikimų įrodymų. Vien failo buvimas antrosios svetainės nepadaro geresniu šaltiniu.

Todėl rezultatus rodome atskirais signalais. Tai leidžia verslui matyti konkrečią spragą ir pasirinkti atitinkamą veiksmą. Trūkstama H1 taisoma turinio struktūroje, prasta ALT aprėptis – medijos procese, organizacijos schema – techninėje realizacijoje, o išorinio autoriteto stoka – ne svetainės kodo pakeitimu, bet nuosekliu ekspertiniu darbu bei nepriklausomais paminėjimais.

Toks išskaidymas yra mažiau patrauklus už vieną rinkodarinį balą, bet naudingesnis sprendimams ir sąžiningesnis turimų duomenų atžvilgiu.

Ką šie rezultatai reiškia svetainės savininkui

Pirmiausia – nereikia skubėti perrašyti visos svetainės „AI kalba“. Oficialios „Google“ gairės nesiūlo specialaus rašymo formato vien generatyvinei paieškai. Turinys turi būti naudingas auditorijai, aiškiai organizuotas ir pagrįstas tikra patirtimi. Jei puslapis atsako į konkretų žmogaus klausimą, atsakymą verta pateikti anksti, o po jo – paaiškinimą, įrodymus, ribas ir kitą žingsnį.

Antra – techninį auditą reikia sujungti su turinio auditu. Vien canonical ar sitemap nepasako, ar paslaugos puslapis aiškiai įvardija rezultatą, kainos logiką, proceso etapus, atsakomybę ir tinkamumą klientui. Lygiai taip pat geras tekstas negali būti patikimai atrastas, jei puslapis užblokuotas, nukreipiamas neteisingai arba jo pagrindinis turinys robotui nepasiekiamas.

Trečia – autorystė ir atnaujinimo data turi būti tikros. Autoriaus langelis neturėtų būti dekoracija. Jis turėtų vesti į profilį, kuriame paaiškinta žmogaus patirtis, atsakomybės sritis ir ryšys su publikuotu turiniu. Jei straipsnį rengė komanda, tai galima aiškiai nurodyti, tačiau nereikia išgalvoti specialisto, kliento rezultato ar patirties, kurios nebuvo.

Ketvirta – matavimas turi prasidėti prieš didelį turinio plėtimą. „OpenAI“ nurodo, kad nuorodos iš „ChatGPT“ paieškos gali turėti utm_source=chatgpt.com, todėl tokį srautą galima stebėti analitikoje. Kartu verta stebėti organinių puslapių parodymus, paspaudimus, konversijas ir tikslinių užklausų matomumą. Vienas paminėjimas AI atsakyme nėra tvari strategija, jei lankytojas atėjęs neranda aiškaus pasiūlymo ar kito žingsnio.

Praktinis 30 dienų pasirengimo planas

1 savaitė: prieiga ir indeksavimas

Patikrinkite svarbiausių puslapių HTTP būsenas, canonical nuorodas, meta robots, robots.txt ir svetainės žemėlapį. Atskirai įvertinkite, kokią prieigą norite suteikti paieškos ir mokymo robotams. Nepridėkite ar neblokuokite robotų aklai – taisyklės turi atitikti verslo sprendimą. Search Console URL tikrinimo priemonėje patvirtinkite, kad svarbiausi puslapiai yra pasiekiami ir indeksuojami.

2 savaitė: struktūra ir atsakymai

Kiekvienam svarbiam puslapiui suformuluokite vieną pagrindinį tikslą ir vieną H1. H2 antraštes paverskite tikrais kliento klausimais ar sprendimo dalimis, o pirmame skyriaus sakinyje pateikite tiesioginį atsakymą. Pašalinkite antraštes, kurios yra tik bendri šūkiai, bet nepasako, kokią paslaugą ar informaciją lankytojas rado.

3 savaitė: tapatybė, vaizdai ir struktūriniai duomenys

Sutikrinkite oficialų įmonės pavadinimą, kontaktus, veiklos sritį, adresą ir socialinius profilius. Atnaujinkite „Apie“ bei autorių puslapius. Sutvarkykite prasmingų paveikslėlių failų vardus ir ALT aprašymus, o dekoratyvinius vaizdus pažymėkite taip, kad jie netrukdytų pagalbinėms technologijoms. Tik tada pridėkite matomą turinį atitinkančius organizacijos, svetainės, straipsnio ar kitus reikalingus struktūrinius duomenis.

4 savaitė: įrodymai ir matavimas

Publikuokite bent vieną turinį, kurio negalėtų lengvai atkartoti konkurentas: mažą tyrimą, aiškiai aprašytą eksperimentą, metodiką, skaičiuoklę ar realios komandos darbo proceso analizę. Nurodykite datą, autorių, pirminius šaltinius ir ribotumus. GA4 ar kitoje analitikoje atskirkite svarbiausius konversijų įvykius bei AI nukreipimų šaltinius. Po pakeitimų lyginkite ne tik srautą, bet ir užklausų kokybę, įsitraukimą bei realius verslo veiksmus.

Per 30 dienų galima sutvarkyti pagrindą, bet autoritetas ir citavimo tikimybė kuriami ilgiau. Tam reikia nuolatinių originalių įrodymų, nuoseklios subjektų tapatybės ir nepriklausomų paminėjimų, o ne vienkartinio techninio diegimo.

Tyrimo ribotumai

1. Imtis yra stratifikuota palyginamoji 50 svetainių imtis, o ne statistiškai reprezentatyvi visų Lietuvos verslų apklausa.
2. Kiekvienam sektoriui teko po penkias svetaines, todėl skirtumai tarp sektorių yra iliustraciniai.
3. Tikrintas pagrindinis puslapis. Vidinių paslaugų ar straipsnių puslapių struktūra gali būti kitokia.
4. Vertintas serverio grąžintas HTML. JavaScript naršyklėje įterpiami elementai galėjo būti nepastebėti.
5. ALT aprėptis matuoja atributo buvimą, o ne kiekvieno teksto prasmingumą. alt="" laikytas neužpildytu, nors dekoratyviniam vaizdui jis gali būti teisingas.
6. robots.txt tikrinime išskirtas aiškus visos svetainės blokas. Kelio lygmens taisyklės gali skirtis.
7. HTTP 200 adresu /llms.txt nelaikytas pakankamu įrodymu: minimaliai struktūruotu failas pripažintas tik radus H1 ir Markdown nuorodą.
8. Nebuvo atliktas kontroliuojamas vienodų klausimų testas skirtingose AI platformose. Todėl tyrimas nematuoja faktinio citavimo dažnio ir nelygina „ChatGPT“, „Gemini“, „Perplexity“ ar kitų sistemų atsakymų.
9. Tyrimas fiksuoja būseną 2026 m. spalio 12 d. Svetainių ir platformų taisyklės gali pasikeisti.

Lietuvos svetainių GEO tyrimo išvada

50 svetainių pjūvis rodo ne katastrofą, o neišnaudotą pagrindą. Techninis pasiekiamumas ir svetainių žemėlapiai dažniausiai sutvarkyti, tačiau tik 60 % puslapių turėjo vieną H1, tik 36 % pasiekė bent 90 % ALT aprėptį, o organizacijos schema buvo tik pusėje imties.

Svarbiausias darbas nėra „parašyti daugiau AI teksto“. Reikia aiškiau pasakyti, kas esate, ką darote, kam padedate, kuo remiatės ir kas atsako už publikuojamą informaciją. Tada šią informaciją reikia pateikti taip, kad ji būtų prieinama žmonėms, paieškos robotams ir pagalbinėms technologijoms.

Norite sužinoti, kurios spragos yra jūsų svetainėje? Patikrinkite svetainės GEO pasirengimą.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kas yra GEO optimizacija?

GEO yra svetainės techninio prieinamumo, turinio aiškumo, subjektų tapatybės, patikimumo ir matavimo gerinimas, kad informaciją galėtų lengviau suprasti tradicinės ir generatyvinės paieškos sistemos. Tai nėra vienas failas, Schema.org tipas ar garantuota citata.

Ar GEO pakeičia SEO?

Ne. Oficialios „Google“ gairės rekomenduoja generatyvinėje paieškoje remtis tais pačiais tvirtais SEO pagrindais: pasiekiamu, techniškai tvarkingu, naudingu ir originaliu turiniu. GEO išplečia klausimą iki AI atsakymų, subjektų aiškumo bei citavimo stebėsenos, bet nepanaikina SEO.

Ar svetainei būtinas llms.txt?

Ne. „Google“ oficialiai nurodo, kad llms.txt nenaudoja ir failas nedaro įtakos matomumui ar pozicijoms „Google Search“. Jį galima palaikyti kaip pasirenkamą rodyklę kitoms sistemoms, tačiau jo naudos negalima pateikti kaip universalaus fakto.

Ar reikia į robots.txt pridėti visus AI robotus?

Nebūtinai. Pirmiausia reikia nuspręsti, kokį naudojimą leidžiate. Jei norite, kad turinys galėtų būti rodomas „ChatGPT“ paieškoje, svarbu neblokuoti OAI-SearchBot. Jei robotas atskirai nepaminėtas, jam dažnai taikomos bendros User-agent: * taisyklės.

Kuo skiriasi OAI-SearchBot ir GPTBot?

Pagal „OpenAI“ dokumentaciją, OAI-SearchBot susijęs su turinio atradimu ir rodymu „ChatGPT“ paieškoje, o GPTBot yra atskiras signalas dėl galimo turinio naudojimo generatyviniams modeliams tobulinti. Svetainės savininkas gali šiuos naudojimo atvejus valdyti atskirai.

Ar viena H1 antraštė padės patekti į AI atsakymus?

Vienos H1 neužtenka ir ji negarantuoja citavimo. Tačiau viena tiksli pagrindinė antraštė bei logiškos H2/H3 padeda žmonėms ir sistemoms greičiau suprasti dokumento temą ir struktūrą.

Ar Schema.org garantuoja AI citatas?

Ne. Struktūriniai duomenys pateikia aiškesnes užuominas apie puslapio subjektus ir gali suteikti teisę į tam tikrus išplėstus „Google“ rezultatus, tačiau specialios GEO schemos nėra, o citavimo garantijos schema nesuteikia.

Kodėl svarbūs paveikslėlių ALT aprašymai?

ALT pirmiausia suteikia tekstinę alternatyvą žmonėms, kurie vaizdo nemato. „Google“ jį taip pat naudoja kartu su puslapio kontekstu ir kompiuterine rega, kad suprastų paveikslėlio temą. Dekoratyviniams vaizdams gali būti tinkamas tuščias ALT.

Ar šis tyrimas parodo, kurios Lietuvos įmonės dažniausiai cituojamos AI?

Ne. Tyrimas matuoja techninio pasirengimo signalus 50 svetainių pagrindiniuose puslapiuose. Kontroliuojamas vienodų užklausų citavimo testas keliose AI platformose nebuvo atliktas, todėl citavimo dažnio iš šių duomenų nustatyti negalima.

Nuo ko pradėti mažai įmonei?

Pradėkite nuo indeksavimo ir prieigos patikros, vienos aiškios H1, logiškų H2, tikslių paslaugų aprašymų, įmonės ir autoriaus informacijos, prasmingų ALT tekstų bei veikiančio matavimo. Tik sutvarkius pagrindą verta plėsti tyrimų, atvejų analizių ir išorinių paminėjimų strategiją.

Pirminiai šaltiniai

• Google: Guide to Optimizing for Generative AI Features on Google Search
• Google: SEO Starter Guide
• Google: Image SEO Best Practices
• Google: General Structured Data Guidelines
• Google: Introduction to robots.txt
• Google: Build and Submit a Sitemap
• Google: Canonical URL Guidelines
• Google: Article and BlogPosting Structured Data
• W3C WAI: ALT Decision Tree
• OpenAI: Overview of OpenAI Crawlers